ATSINAUJINOME

                                                                                               Įeiti į naują "Vyturio" progimnazijos svetainę

Ką daryti supykus?

Pyktis - labai natūrali ir reikalinga emocija, rodanti, kad kažkoks tavo poreikis neišpildytas. Gali būti, kad tuo metu to poreikio neįmanoma patenkinti ir pykčio neišvengsi. Svarbu jo neužgniaužti ir leisti sau ar kitam papykti. Žinoma, pirmiausia reikia pripažinti, kad pyksti.

Čia surašėme mums žinomus ir siūlomus būdus kaip tinkamai pačiam (pačiai) išreikšti pyktį:

  • „Rankos kišenėse“ (paslėpus rankas galima rodyti įvairius gestus)
  • 3 kartus lėtai įkvėpti/iškvėpti
  • Ant lapo rašyti ką jauti
  • Braižyti iš karto dviem rankomis didelius ratus
  • Pagniaužyti antistresinį kamuoliuką
  • Esant galimybei „išsportuoti“ (bėgioti, šokinėti) pyktį
  • Giliai pakvėpuoti
  • Gniaužyti kumščius
  • Išdainuoti ilgą garsą
  • Išsikalbėti su kitu žmogumi
  • Plėšyti popierių
  • Nupiešti pyktį, jį sunaikinti: plėšyti, glamžyti, deginti
  • Pūsti tikrus arba įsivaizduojamus balionus
  • Ramiai žiūrėti į tolį
  • Rašyti laišką tam, ant kurio pyksti, paaiškinti laiške dėl ko pyksti (nebūtina išsiųsti)
  • Skaičiuoti iki 10 ir daugiau, skaičiuoti nuo 10 atgal
  • Užsimerkus prisiminti savo geriausią dieną, nutikimą
  • Po pamokų ateiti pas klasės vadovą ir išsirėkti, išsikeikti

Atmink, kad kiti neturi nukentėti dėl tavo pykčio, tad pasirink tinkamiausią būdą pagal situaciją. Nieko tokio, jei nevisada pavyks pritaikyti tinkamą pykčio išraiškos būdą, kuo dažniau bandysi - tuo greičiau išmoksi.

O čia būdai (mokiniams, tėvams, mokytojams) kaip galima padėti kitam išreikšti pyktį:

  • Apsikabinti, paglostyti
  • Leisti tuo metu mokiniui pakeisti aplinką, vėliau aptarti situaciją
  • Išeiti ir palaukti, leisti pabūti vienam/vienai
  • Kalbėti ir reaguoti ramiai
  • Nukreipti į kitą veiklą
  • Nuraminti geru žodžiu
  • Skirti laiko nusiraminti (palikti ramybėje arba leisti išsiverkti)
  • Mokyti įvardinti savo jausmus, remiantis asmeniniu pavyzdžiu
  • Pasiūlyti du variantus: 1) pykti dabar ir darbą atlikti vėliau, gaištant pertraukos laiką; 2) pykti, bet dirbti ir turėti laisvą pertrauką

Padėk sau mokytis

Ką daryti, kai pamokoje sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, atidžiai klausytis, „įdarbinti“ save?

Patarimų bankas

Išbandyk vieną ar visus būdus ir išsirink kelis labiausiai Tau tinkančius. Juos nuolat kartok, kad jie taptų įpročiais.

Prieš pamoką:

  • Susitvarkyk darbo vietą, ant stalo neturėtų būti jokių pašalinių daiktų.
  • Giliai kvėpuok. Ramus ir gilus kvėpavimas padeda susikaupti.
  • Užsimerk ir mintyse suskaičiuok nuo 1 iki 10 arba nuo 10 iki 0.
  • Pamasažuok ausis pirštais. Tai suaktyvins kraujotaką ausyse ir kartu smegenyse.
  • Pasimankštink pamokos pradžioje. Užtektų keleto tempimo pratimų: išsitempk į viršų, pasiek grindis, išsitempk į vieną šoną, paskui į kitą.
  • Geriausiai praleistos pertraukos – aktyvios, judrios ir be telefono.
  • Turėk ant stalo sandarų indą su vandeniu, kad galėtum gurkšnoti (dėl šio patarimo reikia susitarti su mokytoju).
  • Pasitaręs su mokytoju, pasirink tinkamą sėdėjimo vietą ir partnerį, kuris tavęs neblaško.
  • Tyli rami muzika gali tau padėti, bet kažkam gali ir trukdyti. Dėl šio susikaupimo būdo svarbu susitarti su mokytoju ir klasės draugais.
  • Turėk ant kortelės užsirašęs savo troškimą, tikslą, ką pasiektum ateityje, jei gerai išmoktum pamoką, gerai mokytumeisi (pvz. „Gydytojas“, „Gimnazija“).

 

Pamokos metu:

  • Jei tik tavo mintys nuklydo ar ėmei blaškytis, mintyse sau sakyk: „Stop!“.
  • Mintyse atsakyk į visus mokytojo klausimus arba atlik papildomas užduotis.
  • Mintyse pakartok svarbiausius temos žodžius, faktus, datas (tai, ką tuo metu aiškina mokytojas).
  • Užsirašyk informaciją, pasibrauk svarbiausius dalykus.
  • Braižyk schemas (vienam reiškiniui, procesui, pamokos temai ar visam skyriui pavaizduoti).
  • Apibendrink mokytojo ar draugų išsakytas mintis pradėdamas sakinį: Ar teisingai supratau, kad...
  • Klausydamasis aiškinimo kelk prasmingus klausimus: Kodėl ...? Kaip ...?
  • Ieškok mokytojo klaidų (kirčiavimo, rašybos, žodyno), tik nekomentuok, o mandagiai pasakyk pasibaigus pamokai.
  • Darbą suskirstyk etapais, dalimis. Atlikęs kiekvieną darbo dalį, mintyse pagirk save.
  • Mintyse kartok sau: „Tu gali“.
  • Taikyk patarimą „Penki“. Pvz.: susikaupęs dirbk dar 5 minutes, parašyk dar 5 pratimus, išspręsk dar 5 uždavinius, išmok dar 5 žodžius.
  • Primink sau apie pasekmes, kurios laukia, jei nesusikaupsi ar trukdysi kitiems.

 

Mokydamasis namuose dar gali taikyti ir kitus susikaupimo būdus:

  • Susikurk jaukią darbo vietą: arbatos puodelis, deganti žvakelė, talismanas ant stalo ir pan.
  • Po kiekvieno atlikto veiksmo (išspręsto uždavinio, parašyto pratimo, perskaityto skyriaus) palepink save maža dovanėle (riešutėliu, vynuoge ar pan.).
  • Po sėkmingos pamokos ar dienos padovanok sau malonią pramogą, skanumyną ar pan. (dėl apdovanojimo su savimi ar tėvais susitark iš anksto).
  • Susidaryk dienotvarkę ir jos laikykis. Numatyk užduotis ir poilsio pertraukėles.
  • Mokydamasis daryk pertraukėles, fizinius pratimus, išeik pasivaikščioti bent 10-15 min. Ilsėdamasis nenaudok telefono, kompiuterio, nežiūrėk televizoriaus.
  • Būsi žvalus ir pasiruošęs mokymuisi, jei miegosi reikiamą valandų skaičių (apie 8 val.)

 

Nuolat ieškok naujų mokymosi būdų, išbandyk juos, pasitark su draugais ir pasinaudok jų patirtimi. Tik taip surasi sau tinkantį susikaupimo būdą.

 

Susikaupimo būdų banką sukūrė Seniūnų taryba, Mokinių taryba ir mokytojų grupė

2019-01-03