Pyktis - labai natūrali ir reikalinga emocija, rodanti, kad kažkoks tavo poreikis neišpildytas. Gali būti, kad tuo metu to poreikio neįmanoma patenkinti ir pykčio neišvengsi. Svarbu jo neužgniaužti ir leisti sau ar kitam papykti. Žinoma, pirmiausia reikia pripažinti, kad pyksti.
Čia surašėme mums žinomus ir siūlomus būdus kaip tinkamai pačiam (pačiai) išreikšti pyktį:
- „Rankos kišenėse“ (paslėpus rankas galima rodyti įvairius gestus)
- 3 kartus lėtai įkvėpti/iškvėpti
- Ant lapo rašyti ką jauti
- Braižyti iš karto dviem rankomis didelius ratus
- Pagniaužyti antistresinį kamuoliuką
- Esant galimybei „išsportuoti“ (bėgioti, šokinėti) pyktį
- Giliai pakvėpuoti
- Gniaužyti kumščius
- Išdainuoti ilgą garsą
- Išsikalbėti su kitu žmogumi
- Plėšyti popierių
- Nupiešti pyktį, jį sunaikinti: plėšyti, glamžyti, deginti
- Pūsti tikrus arba įsivaizduojamus balionus
- Ramiai žiūrėti į tolį
- Rašyti laišką tam, ant kurio pyksti, paaiškinti laiške dėl ko pyksti (nebūtina išsiųsti)
- Skaičiuoti iki 10 ir daugiau, skaičiuoti nuo 10 atgal
- Užsimerkus prisiminti savo geriausią dieną, nutikimą
- Po pamokų ateiti pas klasės vadovą ir išsirėkti, išsikeikti
Atmink, kad kiti neturi nukentėti dėl tavo pykčio, tad pasirink tinkamiausią būdą pagal situaciją. Nieko tokio, jei nevisada pavyks pritaikyti tinkamą pykčio išraiškos būdą, kuo dažniau bandysi - tuo greičiau išmoksi.
O čia būdai (mokiniams, tėvams, mokytojams) kaip galima padėti kitam išreikšti pyktį:
- Apsikabinti, paglostyti
- Leisti tuo metu mokiniui pakeisti aplinką, vėliau aptarti situaciją
- Išeiti ir palaukti, leisti pabūti vienam/vienai
- Kalbėti ir reaguoti ramiai
- Nukreipti į kitą veiklą
- Nuraminti geru žodžiu
- Skirti laiko nusiraminti (palikti ramybėje arba leisti išsiverkti)
- Mokyti įvardinti savo jausmus, remiantis asmeniniu pavyzdžiu
- Pasiūlyti du variantus: 1) pykti dabar ir darbą atlikti vėliau, gaištant pertraukos laiką; 2) pykti, bet dirbti ir turėti laisvą pertrauką
