• Ekstremali situacija. Vyksta mokymas nuotoliniu būdu

    Ekstremali situacija. Vyksta mokymas nuotoliniu būdu

  • 1

Priėmimas į 1-ąsias ir 5-ąsias klases nuo 2020 m. sausio 6 d. Dokumentai priimami Švietimo ir jaunimo reikalų skyriuje, adresu Laisvės a.23.

Mokykloje uniformų turgelio nebus. Naujos uniformos užsakomos parduotuvėje "Manovita" (Klaipėdos g. 36). Skaityti>>>

Lyderystės istorija

Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos (buvusios 15-osios vidurinės mokyklos) lyderystės istorija bus pateikiama aprašant mokyklos kaitos istoriją, kuriant ir įgyvendinant mokyklos strateginius planus.

I. 1992-1997 metų mokyklos ilgalaikė veiklos programa (sąvoka „strateginis planas“ įsigalioja po LR švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo patvirtinimo nuo 2003 m. birželio 17 d.)

Situacija

Mokykla įkurta 1980 metais, kai vyravo centralizuotas mokyklų valdymas, kai įvairios iniciatyvos niekam nebuvo reikalingos, kai mokyklos buvo panašios viena į kitą, gal tik puoselėjamos tradicijos ar laimėjimai socialistiniame lenktyniavime vienas išryškindavo, o apie kitas visai nebuvo jokio žinojimo. Panevėžio 15-oji vidurinė mokykla buvo pastatyta labai greitai sprendžiant dvi miesto problemas: Tulpių mikrorajonas augo – netoliese esanti „Nevėžio“ vidurinė mokykla nebetalpino mokinių, reikėjo likviduoti senas žydų kapines, praplatinti gatvę. Mokyklos būsima perspektyva nebuvo apgalvota, nes nebuvo įvertintas Tulpių mikrorajono gyventojų skaičius, todėl mokinių skaičius mokykloje greitai ėmė mažėti. Nors mokykla pastatyta prognozuojant, kad joje mokysis 900-1000 mokinių, 1990-1992 metais mokykloje mokėsi tik apie 500 mokinių. Ryškėjo tendencija, kad mokinių skaičius dar labiau mažės, todėl į 15-ąją vidurinę buvo sukeltos visų miesto mokyklų išlyginamosios klasės, įkurtos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų klasės, bei perkeltos suaugusiųjų mokymo klasės. Mokyklos reitingas mieste žemas: nesaugu, nes mokosi suaugusieji; atsilikusiųjų mokykla, nes mokosi kitokie; vidaus ir išorės estetinis vaizdas apgailėtinas. Mokyklos stiprioji pusė – pakankamai jaunas ir energingas mokytojų kolektyvas. Bet tuo laikotarpiu mokytojai apsnūdę, nesusitelkę, perspektyvų neįžvelgiantys, optimizmu netrykštantys, į naują mokyklos vadovą žiūrintys atsargiai, beveik priešiškai, dar labai gerai prisimenantys pirmąjį mokyklos direktorių (vadovavo mokyklai pirmuosius penkerius metus), kuris visus buvo sutelkęs, leidęs pajusti bendrystės džiaugsmą dirbant (pvz. kasant mokyklos rūsį ir ten įrengiant kabinetus ir sporto salę) ir švenčiant. Situacija bylojo, kad mokykla privalo skubiai imtis ryžtingų žingsnių, jei nori išlipti iš „duobės“ (aišku, tuo metu dar apskritai nebuvo nuostatų, kad mokykla galėtų būti uždaryta). Permainų neišvengiamumą patvirtino ir nuo 1992 m. rugsėjo naujai paskirta mokyklos direktorė.

Strateginis tikslas: stiprių Panevėžio mokyklų tinkle surasti savo nišą ir įsitvirtinti.

Strateginio tikslo išsikėlimas sutapo su naujomis mokyklos veikimo galimybėmis paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, su visuotiniu entuziazmu kurti, veikti, pertvarkyti. Kaitos procesų neišvengiamumas užgriuvo visas šalies mokyklas, nes išsivadavus iš sąstingio, iš visuotinos centralizacijos, reikėjo labai daug ką keisti švietimo sistemoje nepasimetant kaitos procesuose. Tokiu sudėtingu laikotarpiu Panevėžio 15-oji vidurinė mokykla išsikėlė dar ambicingesnį tikslą – ne tik atliepti visus sistemą supurčiusius iššūkius, bet ir išsikovoti savo vietą „po saule“.

Pradžiai – mokyklos vardas. Į jo rinkimą, emblemos kūrimo konkursą įtraukti visi mokyklos mokiniai ir mokytojai.  1993 metų pavasarį pirmąkart išleistame mokyklos laikraštyje „Vyturys“ mokyklos direktorė straipsnyje „Direktorės svajonė“ kreipėsi į mokyklos bendruomenę:

„Norėčiau, kad su mokyklos vardo atsiradimu pasikeistų ir mokyklos veidas. Tiksliau pasakius, kad įgytų ryškius savo bruožus. Dauguma mokyklų savo ateitį susieja su gabių vaikų mokymu, su jų aukštais rezultatais, pasiektais įvairiose olimpiadose, konkursuose. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad gabių vaikų mokymas mums nerūpi ir nerūpės. Bet mano didžiausia svajonė, kad Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje būtų gera mokytis visiems vaikams, kad kiekvienas vaikas gautų viską pagal savo sugebėjimus. Norėčiau, kad kiekvienas vaikas, baigęs mūsų mokyklą, mokėtų reikšti savo mintis, turėtų pasaulio sampratą, o širdis būtų pilna meilės. Svarbiausia ne pripilti žinių į vaiko galvą, o išmokyti orientuotis mokslo pasaulyje, išmokti naudotis žiniomis. Norint pasiekti, kad kiekvienam vaikui mokykla nebūtų baubas, reikia iš esmės keisti mokytojų ir mokinių santykius, vertinimo sistemą, mokyklos ir tėvų santykius, mokomojo proceso organizavimą. Kitais mokslo metais vyks daug pasikeitimų.“

Ir prasidėjo pasikeitimai kaip iš gausybės rago. Reikėjo spėti su laikmečio diktuojamais, neišvengiamais, o dar ambicingieji užmojai.

Mokyklos strategija, kuri apėmė 4 sritis „Ugdymo proceso organizavimas“, „Mokyklos bendruomenės kūrimas“, „Optimalių ugdymo sąlygų sudarymas“, „Sveika mokykla“, - buvo suvoktai sudėliota po kokių dviejų jos įgyvendinimo metų. Svarbiausia, kad strategijos atsiradimą įtakojo ne „iš viršaus“ nuleisti dokumentai, o suvokimas, kad jos reikia. Didžiausią įtaką mokyklos perspektyvai padarė 1994 metų rudenį organizuota konferencija „Ekonominio – komercinio profilio mokyklos perspektyva Panevėžio mieste“. Visi mokytojai, klasių tėvų atstovai, 9-11 klasių mokinių atstovai, garbūs Panevėžio miesto žmonės visą dieną diskutavo dėl tokios mokyklos poreikio, skaičiavo resursus, apsisprendė, numatė žingsnius dėl ekonominės pakraipos mokyklos kūrimo. Tokios mokyklos kūrimo ir veiklos pavyzdžių Lietuvoje nebuvo, vadinasi, užduotis dar sudėtingesnė, bet ji ėmė telkti visus bendram tikslui. Ypatingą reikšmę kuriant ekonominės pakraipos mokyklą suvaidino mokyklos komandos, laimėjusios konkursą, dalyvavimas Atviros Lietuvos fondo programos Švietimas Lietuvos ateičiai projekte „Mokyklų lyderiai“. Mokyklos komanda (2 mokyklos vadovai ir 2 mokytojai) ne tik visus metus mokėsi, bet, grįžusi po kiekvienų mokymų, mokė, įtraukė į projektų kūrimą visus mokytojus. Atsirado suvokimas, kad mokydamiesi ir kurdami bei įtraukdami tėvus galim nuveikti didelius darbus. O kur dar Atviros Lietuvos fondo sudaryta galimybė susipažinti su Vengrijos mokyklų, toli pažengusių kuriant ekonominę pakraipą, patirtimi.

O toliau – veikimas. Suburta mokytojų ir mokyklos vadovų komanda, įtraukdama klasių tėvų komitetų pirmininkus, susitarė, kokie dalykai (be privalomųjų) galėtų būti dėstomi ir kuriose klasėse ekonominės pakraipos mokykloje. Tada paieška mokytojų (dažnai ne pedagogų), kurie galėtų ruošti tų dalykų programas, galėtų mokyti. Pritraukti jauni, energingi žmonės iš verslo pasaulio, patirtį turintys iš aukštesniosios mokyklos, net mokyklos buhalterė įgijo ekonomikos mokytojos kvalifikaciją. Paieška įvairių kursų, kuriuose galima būtų įgyti reikiamas kompetencijas. Pertvarkius ugdymo planą, per kelerius metus net nuo pradinių klasių įvesti su ekonomika ar verslu susiję dalykai (pradinėse klasėse – namų ūkio ekonomika, 5-ose kl. – ekonomika, 9-ose kl. verslo pagrindai, 10-11 kl. – taikomoji ekonomika pagal Junior Achievement programą). Paaiškėjo, kad vien ekonomikos žinių suteikimo mažai. Vadovų komanda išvyko į Vilniaus verslo ir kooperacijos aukštesniąją mokyklą išsiaiškinti, kaip ten veikia praktinio mokymo firmos. Atviros Lietuvos fondo remiami inicijavome praktinio mokymo firmų steigimą ne tik savo, bet ir kitose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Atsirado ekonominės pakraipos mokyklų tinklas, į kurį mokyklos prašėsi pačios. Mūsų patirtis buvo įdomi ne vienai mokyklai. Inicijavome ekonominės pakraipos mokyklų asociacijos įsteigimą.

Su pakraipos kūrimu gimė tradicijos: ekonominiai projektai su miesto įmonėmis, tarptautinėmis bendrovėmis, akcijos, mugės ir kt. Ir ši veikla rūpėjo ne vien mokyklos vadovams, ekonominių dalykų mokytojams, praktinio mokymo firmų vadovams. Įsitraukė dauguma mokytojų, nes visi kartu kūrėme savo mokyklos ugdymo planą, kurį norėjome pasitvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijoje. Debatų buvo daug. Derėjomės, kuris dalykas kiek ir ko atsakys, kas bus integruota į visus dalykus ir kt. 1997 m. sausio 8 d. mūsų unikalus ugdymo planas, skirtas ekonominės pakraipos mokyklai, buvo patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Neįtikėtina, kaip tai lengvai įvyko, mumis labai greitai patikėjo, pasirašė ir uždegė „žalią“ šviesą tolimesnei kūrybai.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, mokyklos kaita buvo vykdoma 4 srityse. Ekonominės pakraipos kūrimas – tai tik viena iš priemonių vykdant pokyčius srityje „Ugdymo proceso organizavimas“. Ne mažiau svarbios ir kitos, išjudinusios visą bendruomenę,  priemonės: Vertinimo sistemos kaita, Integracijos (spec. poreikių mokinių ugdymas ir dalykinė integracija) sistemos sukūrimas. Sunku pasakyti, ar tai vyko suvoktai, bet kiekvienoje srityje pokytį pradėdavome nuo mokyklos vadovų ir mokytojų mokymosi, nuo pasižvalgymo į kitų, jau pažengusių toje srityje, patirties suvokimo. Mums tiesiog sekėsi, kad tuo metu mes galėjome ir norėjome įsijungti į tarptautinius projektus: Danijos projektas „Balticum“, Olandijos projektas demokratijos plėtrai ir kt. Mūsų mokytojai ir vadovai galėjo sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis teikdami ir laimėdami projektus Atviros Lietuvos fondui „Mokytojo iniciatyva“. Imta mokyklą vadinti, kartais net su pašaipa – „Projektų mokykla“. Kai kuriuos mokytojus tai trikdė. Iškildavo klausimas, kodėl mes turime dirbti daugiau, kodėl mes turime būti pirmieji. Buvo ir praradimų. Viena pradinių klasių mokytoja, nors dirbo labai gerai, apsisprendė palikti šią mokyklą, nes jai buvo nepriimtinos vertinimo sistemos kaitos idėjos. Mokytoja savo nuogąstavimais nesidalino su kolegėmis bei mokyklos vadovais, tiesiog parašė prašymą ir paliko mokyklą. Tik vėliau paaiškėjo tikrieji pasitraukimo motyvai. Akivaizdu, kad per mažai laiko buvo skirta diskusijoms, per trumpai brandintos naujos idėjos. Bet dauguma mokytojų, nors kartais ir nesidžiaugė vis naujais iššūkiais, žygiavo į priekį, į gilumą. Viena iš priežasčių - tik inovacijos pradžia priklausė mokyklos vadovams, o toliau vadovavimą mokytojų komandai perimdavo mokytojai. Kiekvieną inovaciją stiprino mokytojų bendras, kryptingas mokymasis (nuo 1998-1999 m. m. įvyko mokytojų metodinės veiklos pertvarka – kiekvieną savaitę dvi fiksuotos valandos buvo skirtos bendram mokymuisi tų dalykų, kuriuos norėjome sustiprinti ar įdiegti). Ėmė augti vienų ar kitų sričių lyderiai, kurie vedė metodinę grupę ar mokyklos uždavinio įgyvendinimui suburtą mokytojų projektinę grupę norimo rezultato pasiekimui. Mokyklos vadovai pamažu tapo konsultantais, kuratoriais, palaikymo užtikrintojais.

Kita iš sėkmingos kaitos priežasčių – tėvai. Jie neišsigando mūsų „eksperimentų“, nors buvo ir nepatenkintų, bet  pastoviai buvo klausiama jų nuomonės, pristatomi apklausų rezultatai, nebijoma paviešinti kita, kartais labai nepalanki vykdomiems pokyčiams nuomonė. Mokytojai net sakydavo, metiniuose įsivertinimuose teigdavo, kad perdaug klausiama tėvų ir mokinių, norima jiems įtikti, pataikaujama. Tokie pasvarstymai mokyklos vadovų buvo girdimi, bet neatsitraukiant buvo vykdoma kaita antroje strategijos srityje „Mokyklos bendruomenės kūrimas“. Buvo įkurtos ir realiai ėmė veikti savivaldos institucijos. Ypač veikli buvo Mokyklos taryba. Joje dirbo 7 tėvai, 2 mokytojai, 2 mokiniai, 1 aptarnaujančio personalo atstovas, 1 visuomenės atstovas. Kodėl tokia sudėtis? Tuo metu mums tokios reikėjo, niekas nedraudė, nesikišo, nenurodė, kad turėtų būti kitokia. Tėvai pasijuto labai svarbūs ir atsakingi. Dirbdavo net savaitgaliais kurdami (pvz. mokyklos nuostatus), ieškodami naujų idėjų, spręsdami iškilusias problemas. Mokyklos taryba išdiskutuodavo kiekvieną naują idėją, kiekvieną būsimą pokytį, tai dažnai apsaugodavo nuo galimų klaidų. Tai buvo viena iš priežasčių, kad intensyvi kaita įvairiose srityse neturėjo didelio pasipriešinimo iš tėvų pusės. Čia prisidėjo ir mokinių Seniūnų tarybos bei pirmąkart demokratiškai išrinkto mokinių Prezidento veikla. Ilgą kelią nuėjo direktorės pavaduotoja, nuosekliai dirbdama su mokinių savivaldos institucijomis, kad imtų augti mokinių lyderiai, prisiimantys atsakomybę už savo veiklą. Aišku, Švietimo skyriui pareikalavus, turėjome pertvarkyti Mokyklos tarybos sudėtį, nes ji neatitiko bendrų reikalavimų. Turėjome suvienodinti atstovaujančiųjų skaičių, atsisakyti aptarnaujančio personalo atstovo, visuomenės atstovo. Ar prieštaravome? Ne. Baigėme kadenciją ir rinkome, kaip priklauso. Ar nuo to kas pasikeitė? Sumažėjo kažkiek entuziazmas bei reikšmingumo bendruomenei pajautimas.

1992-1997 metų mokyklos ilgalaikis veiklos programos rezultatas.

Sukurta ekonominės pakraipos mokykla žinoma ir pripažįstama ne tik Panevėžyje, bet ir šalyje. Ryškūs pokyčiai vykdant mokinių žinių, gebėjimų vertinimą; integruojant į ugdymo procesą mokinius su specialiaisiais poreikiais; vykdant dalykinę integraciją; aktyvinant mokyklos bendruomenę per savivaldos institucijų veiklą; keičiant mokyklos estetinį vaizdą bei stiprinant pokyčiams reikalingą materialinę bazę. Išauga mokinių skaičius (1 pav.). Mokyklą renkasi ne tik mikrorajono, bet ir viso miesto mokiniai. Mokyklos susikurta vizija:

Vizija:

*     savarankiška,

*     demokratiška,

*     humanizmo principais ir bendrosiomis vertybėmis savo gyvenimą grindžianti,

*     ugdanti kūrybišką, savarankiškai mąstantį, pasiruošusį veikti demokratinėje, diferencijuotoje, kintančioje visuomenėje,

*     moderni,

*     ekonominio profilio MOKYKLA – per penkerius metus įgijo realų vaizdą.

 

1 pav. Mokyklos mokinių skaičiaus kaita 1993-2010 m.

II.1998-2003 metų mokyklos vystymo programa

Situacija

Mokykloje tęsiamos pertvarkos įvairiose srityse, dalyvaujama įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose.

Strateginis tikslas: Sukurti stiprią profilinio ugdymo mokyklą.

Mokykla nuo 1998-1999 m. m. įsijungia į ŠMM eksperimentą „Profilinio mokymo įgyvendinimas“, į Šiaurės ir Baltijos šalių projektą „Ugdymo turinio individualizavimas ir pedagogų profesinė plėtotė“. Mokyklos vadovai ir mokytojai skleidžia savo patirtį mieste ir šalyje šiais klausimais skaitydami pranešimus konferencijose, seminaruose, rašydami straipsnius. 1999 metais mokykla pati organizuoja konferenciją, skirtą ugdymo turiniui, profiliavimui. Atsiranda naujos tradicijos. Nueinamas ilgas kelias, kol kiekvienas abiturientas viešai (dalyvaujant tėvams, mokytojams, mokiniams) pristatytų savo kūrybinį darbą menų srityje. Ekonominė pakraipa gyvuoja, bet ji pamažu silpnėja, nes mokykla nebegali realizuoti visų sumanymų dėl bendruosiuose ugdymo planuose atsirandančio vis griežtesnio reglamentavimo. Jau anksčiau minėta, kad pertvarkant metodinę veiklą, įvestas dviejų valandų per savaitę mokytojų pastovus mokymasis. Atviros Lietuvos fondas parėmė šią idėją, t.y. mokytojų nuoseklų mokymąsi studijų grupėse. Besimokant dviejose studijų grupėse buvo sukurta Informacinių gebėjimų ugdymo strategija ir klasės bendruomenės stiprinimo moduliai. Visi tėvai per individualių pokalbių organizavimą įtraukiami į savo vaiko pažangos stebėjimą, tuo pačiu metu (1998-1999 m. m.) išleidžiamas mokytojų komandos sukurtas Mokinio dienoraštis pažangai fiksuoti. Vienas Mokinio dienoraštis buvo skirtas pradinėms klasėms, visai kitoks 5-12 klasėms, o vėliau ir 11-12 klasės turėjo savo Mokinio dienoraštį. Beje, vėliau dienoraščiai vis tobulinami įtraukus į šią veiklą mokinius, t.y. vis kita mokytoja suburdavo mokinių projektinę grupę, kuri tirdavo mokinių, tėvų, mokytojų nuomones, ką reikia tobulinti, ir kas dveji-treji metai iki 2010 metų (nuo 2010 m. rugsėjo įvestas e-dienynas) išleisdavo originalius, tik mūsų mokyklos poreikiams pritaikytus Mokinio dienoraščius.

Šio laikotarpio metu įgijo pagreitį mokyklos bibliotekos modernizavimas, kuris prasidėjo nuo 1997 metų. Iš pradžių mokymasis. Mokyklos direktorė ir bibliotekos vedėja laimėjo pirmuosius projektus, remiamus Atviros Lietuvos fondo. Labai greitai bibliotekos vedėja ėmė burti mokytojų komandą, kuri laimėjo ir įgyvendino ne vieną naujai įsikūrusio Švietimo kaitos fondo projektą. Biblioteka pradėjo keistis nuo patalpų, į kurių modernizavimą buvo įtraukti tėvai. Bibliotekos vedėja į vakarinį arbatos gėrimą atidarant atnaujintas bibliotekos patalpas, pasikvietė iš visų klasių mokinių tėvus, su mokiniais pristatė įvairią veiklą ir visiems tėvams įteikė po laišką (sutrumpintas variantas):

Vaikas laukti nenori

Vakarop nutyla šurmulys, nuaidi paskutinio išeinančiojo žingsniai. Tik ant kiekvieno suolo, kiekvienam kampely sukasi lizdus nakčiai paliktos svajonės. Bet būna, subėga tos svajonės ir kartu suka vieną lizdą, kad rytą atėję pasakytume – mes visi to labai norime.

Auginome ir mes tokią bendrą svajonę – labai norėjome turėti jaukią mokyklos biblioteką ir modernią skaityklą. Žinome: mokyklos biblioteka ir skaitykla turi būti informacijos, mokymo ir mokymosi centras, metodinis centras, kūrybos ir leidybos centras, laisvalaikio praleidimo vieta, parodų salė. Ir tyliai kiekvienas priduriame – mokyklos širdis.

Per nepilnus metus daug padaryta. Atliktas bibliotekos ir skaityklos remontas, atnaujinti ir netradiciškai perdažyti baldai, įgytos modernios lubos, šviestuvai, kiliminė danga, įvesta apsauginė sistema, telefonas. Mes sakome – biblioteka jau yra jauki. Galėtume pasakyti – mūsų skaitykla moderni: turime vieną kompiuterinę darbo vietą skaitytojams, televizorių, skenerį, dauginimo aparatą, videomagnetofoną. Jau galime naudotis e-paštu, internetu. Pradėjome kaupti demonstracinių ir mokomųjų kompiuterinių programų fondą, mokomųjų vaizdo ir garso įrašų fondą. Paruošėme projektą, pagal kurį, pasiskirstę į kūrybines grupes, patys kursime mokomąją vaizdinę medžiagą. Balandžio mėnesį dalyvavome ALF skelbtame konkurse „Šiuolaikinės bibliotekos kūrimas“ ir tapome laureatais. Prizas – vertinga literatūra ir kompiuteris. Ir mokiniai, ir mokytojai turi didžiulį norą kurti, veikti, tirti, nebijo rinktis naujų darbo metodų, eksperimentuoti. Bet kartais sutrikę savęs klausiame:

- Kaip perkelti vaizdą iš kompiuterio į televizorių, parodyti jį ne vienam mokiniui, o visai klase, jei neturime enkoderio? (jis kainuotų 1200 Lt)

- Kaip suteikti paskaitoms ir seminarams vaizdingumo, dinamiškumo, sutaupyti laiką, jei nėra kodoskopo? (jis kainuotų 2000 Lt)

- Kaip išklausyti mokomųjų garso įrašų skaitykloje, jei ten nėra muzikinio centro, ausinių?

- Kaip skirti mokiniams savarankišką užduotį, jei trūksta naujausių enciklopedijų, žodynų, žinynų?

Bet auga tikėjimas tais, kurie mums padėjo ir tais, kurie, gal būt padės. Jiems ir atnešime savo svajonę apie modernią mokyklos biblioteką ir skaityklą. Nenumeskit, išgirskit ir padėkit jai sustiprėti. Nes mes tikrai žinome, kur einame, ko siekiame ir nuoširdžiai tikime – mums tai pasiseks.

Tėvai neliko abejingi mūsų svajonei, atsirado paremiančių asmeniškai arba per savo darbovietes. Labai svarbu, kad mokyklos patalpos buvo modernizuotos, bet dar svarbiau, kad bibliotekos patalpose prasidėjo tokie procesai, kurie turėjo didelės įtakos viso ugdymo proceso kaitai (informacinių gebėjimų integruotas ugdymas, mokinių projektinės veiklos organizavimas). Biblioteka tapo ugdymo organizavimo centru. Į mokyklą ėmė plaukti iš visos šalies mokyklų komandos, bibliotekininkai, mokyklų vadovai, švietimo skyrių specialistai semtis patirties. Mokyklos bibliotekos vedėja 2002 metais Vasario 16-osios proga buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Mokyklos bibliotekai tampant ugdymo organizavimo centru ugdymo procesas ėmė keistis. Didelę įtaką, dar visiems gerai nesuvokiant reikšmės ir prasmės, ėmė daryti du tarpusavyje labai susiję dalykai: mokinių projektinių darbų organizavimo tvarka ir informacinių gebėjimų ugdymo integravimas. Abu procesai sunkiai skynėsi kelią. Didžiausias pasipriešinimas buvo juntamas iš mokytojų, nes vis didėjo jų asmeninė atsakomybė, ypač organizuojant mokinių projektinę veiklą. Kiekvienas 6-11 klasių mokinys, pasirinkęs sau įdomų projektą, privalėjo dirbdamas nedidelėje grupėje, konsultuojamas mokytojo – projekto vadovo, išsikėlęs sau ar visuomenei svarbią problemą, surinkęs reikiamą informaciją  problemos sprendimui, sukurti originalų produktą, kuris padėtų problemą spręsti. Savo sukurtą produktą (renginio scenarijų, akciją – projektą, meno ar buitinį dirbinį, tyrimo rezultatus ir kt.) turėjo viešai pristatyti mokyklos bendruomenei. Kiekvienais mokslo metais mokinių projektinių darbų tvarka vis buvo tobulinama, atsižvelgus į mokinių, mokytojų, tėvų apklausos duomenis bei išanalizavus kiekvieno mokinio rašto darbą. Tėvų – mokinių – mokytojų kasmetinės konferencijos, skirtos mokinių projektinių darbų problemoms, metu po aštuonerių metų intensyvaus darbo organizuojant ir tobulinant mokinių projektinį darbą (t.y. 2004 metais) tėvai ir mokiniai neabejojo šio darbo prasme, o abejojančių mokytojų (tik ne konferencijos metu) buvo nemažai. Mokytojai atestuodamiesi dažniausiai pateikdavo laimėjimus, pasiektus su mokiniais vykdant projektus, ruošdavo, pristatydavo ir laimėdavo įvairius konkursus, skleisdavo savo patirtį iš šios srities mieste ir šalyje, bet dauguma būdavo, o ir šiandien kai kurie yra nepatenkinti, kad turi prisiimti atsakomybę už kiekvieno mokinio įtraukimą bei rezultatą. Mokytojai nebuvo palikti vieni problemų sprendimui. Kvalifikacijos tobulinimas buvo organizuojamas nuosekliai, ištyrus kylančias šiame procese problemas. Bibliotekos vedėja parengė, dailės mokytoja apipavidalino, skaityklos darbuotoja sumaketavo, o mokykla 2003 metais išleido pratybų sąsiuvinį, skirtą 7-9 klasių mokinių projektiniam darbui vykdyti. Šiuo metu nebediskutuojama apie mokinių projektinių darbų naudą pereinant nuo mokymo prie mokymosi, bet reikėjo nueiti ilgą kelią, net trylikos metų kelią, kad šią veiklą mokytojai patys pripažintų ir ieškotų sau priimtinų būdų tobulinimui(si). Šiame kelyje mokytojams nedarė didelio įspūdžio, kai 2001 metais SITES M-2 tarptautinis tyrimas pripažino, kad mokyklos patirtis „Moksleivių informacinių gebėjimų ugdymas, atliekant projektinius darbus“ pripažinta viena iš 4 geriausių veiksmingo IKT panaudojimo ugdymui Lietuvoje pavyzdžių, kad mokyklos patirtis pripažinta tarp geriausių 32 pasaulio mokyklų, veiksmingiausiai naudojančių IKT ugdymui. Mokytojam mažai imponavo ir doc. dr. Vitos Mozūraitės žodžiai (iš rekomendacijos 2004 m. gegužė): „Pati vizituodama įvairias Lietuvos mokyklas ir pedagogų švietimo/ tobulinimo centrus, vesdama ten seminarus, skaitydama paskaitas nuolat rekomenduoju mokyklų direktoriams bei pedagogams apsilankyti Panevėžio „Vyturio“ mokykloje ir susipažinti su ten vykstančiu projektiniu mokymu bei informacinių gebėjimų ugdymo metodika. Esu gerai susipažinusi su padėtimi Lietuvoje ir galiu tvirtinti, kad taip gerai ir kūrybiškai, kaip tai organizuota šioje mokykloje, nėra beveik niekur ne tik mūsų respublikoje, bet ir kai kuriose kitose šalyse.“ Ko gero didžiausią įtaką padarė mūsų mokyklą baigę mokiniai, studijuojantys aukštosiose mokyklose, ir mokiniai po aštuonių klasių tęsiantys mokslą miesto gimnazijose. Tai jie išsakė mintis susitikimuose su mokytojais, kad projektinė veikla padarė didžiausią įtaką sėkmingam jų  tolimesniam mokymuisi. Abejonės išsisklaidė. Mokinių projektinių darbų organizavimo tvarka kiekvienais mokslo metais patobulinta, įgijo naujų spalvų ir atspalvių, bet ji dabar tik reikšmingėja ne tik mokiniam, bet ir mokytojam. Kasmetinės pavasarį organizuojamos konferencijos „Mokinių projektai darbai“ metu dėl nominacijų „Metų nauda“, „Metų tyrimas“, „Metų renginys“, „Metų kūryba“, publikos nominacijos varžosi su entuziazmu ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, o tėvai, vertinantys pagal susikurtus kriterijus projektų pristatymus, negali atsistebėti, kad kai kurie vaikai, kartais moksluose nerodantys ypatingos pažangos ar net keliantys rūpesčių, pristatinėja savo darbus kaip mokslininkai.

1998-2003 metų mokyklos vystymo programos rezultatas.

Nuo 1998 m. iki 2000 m. mokinių skaičius išauga (1 pav.), mokyklos pripažinimas mieste auga, nes pasirodo apčiuopiami įvairių pertvarkų, projektų rezultatai. Pamažu ima augti mokinių pažangumas(nuo 93, 4 proc. 1998 m. iki 96,4 proc. 2000 m.), atsiranda vis daugiau gerai besimokančių, auga įstojimas į aukštąsias mokyklas ir kt.

III. 2000-2003 metų plėtros planas

Situacija

Mokykla dar nėra pilnai įgyvendinusi 1998-2003 m. mokyklos vystymosi programos. 2000 m. mokykla, įsitraukusi į šalyje vykdomą vidaus audito metodikos kūrimo projektą (dalyvavo 5 šalies mokyklos), pagal vidaus audito metodiką išsityrė savo veiklą ir nusprendė, kad turimas plėtros planas neužtikrins norimos mokyklos plėtros. Atsiranda poreikis parengti naują, visai kitos kokybės plėtros planą.

Strateginis tikslas: Sukurti sėkmingą mokyklą kiekvienam mokiniui.

2000-2003 metų plėtros plano rezultatas.

Mokykla, išskyrusi du prioritetus, per trejus metus sukūrė:

I prioritetas

Mokinių pasiekimų kokybė

II prioritetas

Teigiamo elgesio skatinimas

1. Tobulinama ir įgyvendinama informacinių gebėjimų ugdymo strategija (Bibliotekos vedėja į tobulinimą bei įgyvendinimą įtraukia visus dalykininkus).

2. Dalyvaujant ŠMM ir ŠPC projekte „Mokinių pažangos vertinimas“ sukurta mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo sistema (Direktorės pavaduotoja su mokytojų komanda įtraukia visus mokytojus).

3. Tobulinama ir įgyvendinama mokinių projektinės veiklos tvarka (Bibliotekos vedėja į tyrimus, įsivertinimą įtraukia visus 5-11 klasių mokinius ir mokytojus).

4. Sukurtas Pedagoginės pagalbos teikimo modelis (Direktorės pavaduotoja su mokytojų komanda ne tik kuria, bet ir įtraukia visus mokytojus į diegimą).

5. Sukurtas bendruomenės įtraukimo į ugdymo turinio ir organizavimo įvertinimą bei planavimą modelis (Direktorė su mokytojų komanda įtraukia tėvus ir mokinius į šį procesą).

6. Sukurtas pažangos ir profesinės karjeros fiksavimo ir aptarimo modelis (Direktorės pavaduotoja su mokytojų komanda kuria ir įtraukia visus į diegimą).

1. Sukurtos 1-4 klasių mokinių ir 5-12 klasių mokinių teigiamo elgesio skatinimo programos (Dir. pavaduotojos pagal kuruojamas klases su mokytojų komandomis kuria ir įtraukia visus mokytojus, tėvus, mokinius į diegimą).

2. Sukurti bendruomenės sąveikos modeliai (Direktorės valanda kiekvieną mėnesį su klasių koncentrais, mokyklos Tėvų komiteto veikla, išplėstinai Mokyklos tarybos posėdžiai, klasių tėvų komitetų pirmininkų valandėlės su kiekvienos klasės mokiniais išsiaiškinant ir sprendžiant ugdymo(si) problemas).

 

Sukurti modeliai, programos, sistemos, tvarkos užgarantavo tolimesnį mokinių pažangumo augimą (nuo 96,4 proc. 2000 m. iki 99 proc. 2006 m.), brandos egzaminų rezultatai kiekvienais metais  gerėjo, daugėjo mokinių pasiekimų olimpiadose, konkursuose, varžybose mieste ir respublikoje ir kt.

IV. 2004-2006 metų strateginis planas

Situacija

Mokykla turi kuo didžiuotis, tėvų pasitikėjimas mokykla ir jos vykdomomis veiklomis džiugina (rodo apklausos). Tėvai, mokiniai, mokytojai įvertina 2000-2003 metų laikotarpį, mokytojai atlieka kelių sričių auditą.

Strateginis tikslas: Sukurtus modelius, programas, sistemas, tvarkas suderinti tiek, kad dar labiau augtų kiekvieno mokinio sėkmė mokykloje.

2004-2006 metų strateginio plano rezultatas.

Strateginio plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimas tik įsibėgėjo, bet mokyklą 2004-2005 m. m. užgriuvo rūpesčiai. Vienas anoniminis skambutis – ir atsirado 2004 m. rugsėjo 27 d. straipsnis dienraštyje „Panevėžio Rytas“ „Mokykla – kietos drausmės kilpoje“. Savivaldybės administracija net nepasidomėjusi, kas vyksta mokykloje, atsiunčia komisiją, kuri savaip interpretuodama įstatymus, nepabendravusi su Mokyklos taryba, Tėvų komitetu (vyravo nuomonė, kad savivalda mokyklose tik imituojama, viską sprendžia direktorius), nustato mokyklos direktorės darbo drausmės pažeidimus. Panevėžio miesto savivaldybės administracija negalėjo žinoti, kokį kelią nuėjo mokykla telkdama bendruomenę, negalėjo net įtarti (nes, ko gero, mažai kur taip vyko), kad „Vyturio“ vidurinės Mokyklos taryba, Tėvų komitetas, Seniūnų taryba ne marionetės mokyklos vadovų sumanymų įgyvendinimui. Prieš kiekvieno klausimo svarstymą – tėvų, mokinių, mokytojų apklausų tuo klausimu duomenys; sprendimui priimti – karštos diskusijos. Išplėstiniame Mokyklos tarybos posėdyje ne mokyklos direktorė, o mokytojų projektinė grupė „Saugi mokykla“ buvo įpareigota organizuoti bendradarbiavimą su Saugos tarnyba, direktorė tik sutartį pasirašė. Todėl mokyklos bendruomenės vardu Mokyklos taryba drąsiai kreipėsi į televizijos laidą „Prašau žodžio“, tuo dar labiau papiktindama valdininkus. Nebijojo kreiptis ir į politikus, savivaldybės administraciją paklausdama (iš kreipimosi):

„1. Kodėl interpretuojami Vaiko teisių konvencija ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas?

2. Kodėl žurnalistams, rašantiems straipsnius, pateikiate tik komisijos pateiktus kaltinimus, bet nesusipažindinate su mokyklos vadovybės paaiškinimais?

3. Kodėl Šiauliuose, Kaune, Vilniuje mokyklos, kurias saugo saugos tarnybos, sulaukia ne drausminių nuobaudų, o savivaldybės paramos?“

Kreipėsi ir į miesto visuomenę savivaldybės tarybos posėdyje (iš kreipimosi):

„1. Kam blogai, kai mūsų vaikams gerai?

2. Kas yra suinteresuotas mokyklos antireklama?

3. Kas yra suinteresuotas, kad mokykla atsisakytų saugos tarnybos paslaugų?

4. Kodėl žmogus, atviras naujovėms ir jų sklaidai, yra ne palaikomas, o žlugdomas?“

Savivaldybės administracija negalėjo įvertinti, kad sutelkta bendruomenė yra jėga. Ta jėga padėjo išlikti oriems, susikaupusiems ir nepalūžusiems visų toliau užgriuvusių patikrų, nelaimingo atsitikimo (antrokas nukrito iš antro aukšto laiptinėje šliuoždamas turėklais) metu. Direktorė nebuvo atleista, bet visi puolimai davė rezultatą: sušlubavo mokyklos vertinimas mieste, pasirodė ženklai, kad kai kurie mokytojai viešai menkina savo bendruomenę. Sudėtingas laikotarpis. O dar tuo pačiu metu paskelbtas Panevėžio miesto mokyklų pertvarkos projektas, pagal kurį „Vyturio“ vidurinei mokyklai numatytas pagrindinės mokyklos statusas. Tai mokyklai nebuvo netikėta, bet pagrindinės mokyklos statusas visuotinai (net ŠMM specialistai pastoviai viešai tvirtino, kad gera mokykla – gimnazija) susijęs su prastesnės mokyklos įvaizdžiu.

2005 metų rudenį, švenčiant mokyklos 25-erių metų jubiliejų, į kurį kaip niekad atvyko labai daug politikų ir visa miesto valdžia (atrodė, lyg būtų mokyklos bendruomenei nusikaltę), direktorė mokyklos laikraštyje „Vyturio skrydis“ straipsnyje „Direktorė tebesvajoja“ aptardama didžiausius paskutinių penkerių metų mokyklos pokyčius, rašė: „Atskiro straipsnio reiktų Pedagoginės pagalbos teikimo modelio kūrimo ir įgyvendinimo istorijai papasakoti. Konsultacinių centrų veikla, konsultacinės valandos ketvirtadieniais – niekam jau ne naujiena. Su jų atsiradimu artėjom prie tos, dar 1993-ųjų metų straipsnyje nupieštos, išsvajotos mokyklos, kurioje kiekvienas vaikas gautų viską pagal sugebėjimus. Sakau, artėjam, nes dar yra apie ką pasvajoti šioje srityje. Ne veltui nuo šių metų didelį dėmesį skirsime Mokyklos Pagalbos komandos veiklai organizuoti, kad kiekvieno vaiko mokymo(-si), elgesio, socialinė, pedagoginė-psichologinė, sveikatinimo problema būtų išspręsta profesionaliai ir laiku, kad mokykla būtų dar saugesnė. Beje, tai skaudi tema, kankinusi, o kartu ir sutelkusi mokyklos bendruomenę praėjusiais mokslo metais. Tai buvo didelių išbandymų metai. Aš didžiuojuosi  mokytojais (reta mokykla turi tokį kolektyvą) ir džiaugiuosi tėvais. Tikiu, kad tėvų pasitikėjimą nusipelnėme ne tik svajodami apie svajonių mokyklą, bet po kruopelę ją statydami. Nors dar daug yra dalykų, kuriems skyrėme savo laiką ir protą, bet nemažai ir tų, kuriems reikia  mūsų širdies, galvos ir rankų. Akivaizdu, kad svajonės gali pildytis, tik nepamirškime svajoti. Jei kas nori ar norės pasišaipyti, nusiųsime į Tolerancijos ugdymo centrą, jis vienas  aktyviausiai veikiančių tokių centrų respublikoje. Visus, tikinčius mokyklos ateitimi ir kursiančius mokyklos ateitį, kviečiu su meile ir meilėje kurti ir svajoti.“

Ir vėl kurta. Laikmetis siūlė naujus iššūkius. Mokykla juos priėmė ne pasyviai žiūrėdama, o ieškodama prasmės iššūkiuose. Į ugdymoprocesą su didele jėga įsiveržė informacinės komunikacinės technologijos. Ir čia mokykla pirmaujančiųjų gretose. Visi mokytojai, nors ir skirtingu tempu, bet IKT „prisijaukino“. Informatikos mokytoja ir bibliotekos vedėja vedė visus dar nepažįstamu  keliu, vis daugiau ir daugiau mokytojų įtraukdamos į įvairius konkursus ir projektus. 2003 m. „Omnitel“, dr. J.Kazicko šeimos fondo ir V.Gruodžio švietimo paramos programos konkurse „Mokykla – informacinei Lietuvai“ „Vyturio“ vidurinė pripažinta kūrybiškiausia Lietuvoje. Šis vardas pateisintas ir 2004-2005 m. m. ŠMM ir Microsoft kompanijos organizuotame konkurse „Virtuali kelionė klasėje“. Mokykla tapo šio konkurso laimėtoja, pateikusi 35 paraiškas, tinkamas publikavimui (antrosios vietos laimėtojai pateikė tik 8 paraiškas). Beje, šešerius metus iš eilės (iki 2010-2011 m. m.) mokykla neišleido nugalėtojų vardo šiame konkurse. Mokyklos patirtis buvo pristatyta Švedijoje, Europos mokytojų novatorių konferencijoje. Nuo 2000 metų per penkerius metus tik IKT panaudojimo srityje mokyklos vadovų ir mokytojų laimėta 12 respublikinių konkursų. Į mokyklą iš laimėtų konkursų atkeliavo kompiuterinės technikos už 159.453 litus.Tėvai, matydami mokytojų ir mokyklos vadovų aktyvią veiklą pritraukiant lėšas ugdymo proceso modernizavimui, ėmė vis daugiau 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio pervesti mokyklai. Nuo 26 tūkstančių litų 2004 metais pervedimai išaugo iki 43 tūkstančių litų 2007 metais (nors mokinių skaičius mažėja).

Didžiausias šio strateginio laikotarpio laimėjimas – nuo 2003 metų visa mokyklos vadovų komanda (direktorė ir trys dir. pavaduotojos) bei dvi mokytojos kartu studijavo VDU magistratūroje „Ugdymo organizavimas“ ir 2006 metais įgijo socialinių mokslų edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Kiekvienos studijuojančios atlikti tyrimai bei magistrinis darbas buvo dar vienas žingsnis į moksliškai pagrįstą ugdymo kokybės gerinimą.

V. 2007-2009 metų strateginis planas

Situacija

Šį strateginį planą mokyklos bendruomenė įvairiomis formomis besimokydama rengė visus metus. Gimė kokybiškai naujas dokumentas, pagrįstas gilumine išorės ir  vidaus situacijos analize. Numatytos strategijos jau turi duomenimis grįstą pagrindą ir aiškius, pamatuojamus efekto kriterijus.

Strateginis tikslas: Sutelkti mokyklos bendruomenę ir visus išteklius kryptingam perėjimui iš vidurinės į pagrindinę mokyklą, turinčią konkrečius aukštos kokybės įrodymus.

2007-2009 metų strateginio plano rezultatas

Per kelerius metus vidaus įsivertinimas (vidaus auditas) įgijo giluminę prasmę. Iš daug laiko atimančio, dažnai, mokytojų teigimu, nenaudingo, beprasmio proceso tapo nelabai pastebimu, savaime suprantamu, duodančiu duomenis sprendimams daryti. Dauguma procesų mokykloje nusistovėjo, imta rūpintis jų gilumu, prasmingumu. Pamoka tampa svarbiausiu mokyklos tyrimų objektu, mokytojų savo darbo įsivertinimo objektu bei uždavinių kvalifikacijos tobulinimuisi išsikėlimo pagrindu.

Vidaus įsivertinimo kultūrai rastis įtakos turėjo tai, kad 8 mokytojai, specialistai ar mokyklos vadovai per kelerius metus tapo išorės vertintojais (5 iš jų jau yra tapę kitų švietimo įstaigų vadovais). Didžioji dauguma strateginio plano stebimų efekto kriterijų rodiklių kiekybinė išraiška auga arba stabiliai išlaikoma norimam lygyje. Pažangumas – 99 proc.; mokinių, pasiekusių aukštesnįjį pasiekimų lygį (pagrindinių dalykų) dalis – 38-40 proc.; kitose mokyklose, tęsiančių mokslą 9 klasėje, pusmečio vidurkio atitikimas 8 klasės metiniam vidurkiui – -0,8 balo; mokinių, nežinančių savo talento(ų) procentas – sumažėjo nuo 8 proc. iki 4,8 proc.; be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius, tenkantis vienam mokiniui – sumažėjo nuo 6,0 iki 5,25 pamokos ir kt. Pateikti tik keli iš 24 stebimų efekto kriterijų.

Didžiausias strateginis pasikeitimas – mokyklos bendruomenė 2007 m. rugsėjo mėnesį pati inicijavo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl mokyklos pertvarkos į I pakopos pagrindinę mokyklą. Jau anksčiau buvo minėta, kad 2005 m. Panevėžio miesto savivaldybei patvirtinus bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planą, diskusijose prieš tvirtinant šį planą mūsų mokykla nebuvo nustebinta ar „išmušta iš vėžių“, kad 2011-2012 m. m. būsime pagrindinė mokykla. O galėjome stoti į „kovą“... Sukurtos įvairios ekonominio ugdymo formos, mokinių ir mokytojų projektinė veikla, biblioteka – ugdymo(si) organizavimo centras, IKT panaudojimo ugdymo procese lygis, menų raiškos įskaitos ir kt. Tik kurk gimnaziją...

Mes žinojome savo pranašumus, bet puikiai supratome, kad, būdami visai šalia Juozo Balčikonio gimnazijos, turime būti realistai. Mums buvo gaila, kad netrukus keisis mokyklos vaizdas, tradicijos, įvairi veikla, bet liūdėti neturėjome laiko. Kaip ir nesiruošėme nė minutės skirti vaikščiojimui ir įrodinėjimui, kad mes būtume dar „geresni“, jei turėtume gimnazijos iškabą.

Mūsų 2007-2009 m. strategija visus bendruomenės išteklius numatė sutelkti į kryptingą perėjimą prie pagrindinės mokyklos tipo. Tėvams įsipareigojome, kad jų vaikai mokysis aukštos kokybės įrodymus turinčioje mokykloje ir išvardijome, kas tie įrodymai bei kiek dabar esame prie jų priartėję. Gavome tėvų pritarimą ir ėmėme veikti.

2007-2008 mokslo metus pradėjome 1-8 kl. tėvų apklausa, kuria norėjome išsiaiškinti, kur jų vaikai planuoja mokytis, baigę 8 kl. Pasitvirtino mūsų įtarimas, tik 19 iš 104 2007-2008 mokslo metų aštuntokų planuoja mokslus tęsti devintoje klasėje mūsų mokykloje. Ėmėmės kryptingos veiklos. Klasių koncentrų tėvų susirinkimai, informacijos pateikimas, skaičiavimas, prognozavimas, susitikimas su metodinėmis grupėmis dėl socialinių garantijų aptarimo, 1-8 kl. tėvų apklausa dėl mokyklos tipo, Mokytojų tarybos posėdis... Sprendimą dėl mokyklos bendruomenės iniciatyvos pradėti reorganizaciją iš vidurinės į pagrindinę anksčiau, ir ne į dešimtmetę, o į aštuonmetę, priėmė mokytojų ir tėvų konferencija, pritarė Mokyklos taryba. Žinoma, nustebinome politikus. Jie dar nebuvo susidūrę su tuo, kad mokykla pati inicijuotų sumažėjimą. Bet mes tokie, tokia mūsų strategija. Tai lėmė ryškų mokinių mažėjimą (1 pav.). Be to Panevėžio miesto savivaldybės taryba, kiekvienais metais priimdama sprendimą dėl klasių komplektų skaičiaus, neatsižvelgia į mokyklos būsimą tipą ir vis mažina mokyklos ateičiai svarbių (1–8) klasių komplektų skaičių.

Šis strateginis laikotarpis pažymėtas praradimais, nes sau išsikeltas strateginis tikslas, t.y. kryptingas perėjimas, reikalavo įsivertinti, ko būtina atsisakyti galvojant apie visų bendruomenės išteklių sutelkimą pagrindinės mokyklos poreikiams, ką keisti, o ką kurti iš naujo. 2008 metais savo veiklą baigė praktinio mokymo firmos. Jų išlaikymas mokyklai kiekvienais metais kainavo apie 3 tūkstančius litų. Tarėmės su Juozo Balčikonio gimnazija, kad ji perimtų visą sukauptą medžiagą, ryšius su Panevėžio įmonėm, kurių veiklą imitavo praktinio mokymo firmos, ir praktinio mokymo firmos vadovę, kuri galėtų savo sukauptą patirtį panaudoti tęsdama darbą šioje gimnazijoje. Derybos nepavyko. Liko tik gražūs prisiminimai. Tiesa, penktokai ir toliau sėkmingai mokosi ekonomikos, kaip pasirenkamojo dalyko.

Šis strateginis laikotarpis atnešė naujas tradicijas. Etikos mokytoja su soc. pedagoge inicijavo patobulintos Teigiamo elgesio skatinimo programos įdiegimą. Esmė – ne draudimai, prasižengimų skaičiavimas, o gerų pavyzdžių viešinimas, pačių mokinių inicijuotos akcijos galėtų labiau skatinti kultūringai elgtis. Šių pedagogių suburta „Sąžinės“ komanda taip veikia, kad patekti į ją tapo prestižo reikalu 5-8 klasių mokiniams.

Jau seniai planavome, bet vis nesisekė: entuziastų nebuvo, gal kompetencijų trūko – imtis tarptautinių mainų projektų. Mokytojų komanda vienerius metus (2007-2008 m. m.) tobulinosi tarptautinio ELOS mokyklų tinklo (10 šalies mokyklų) projekto mokymuose. Rezultatas – parašyti ir laimėti 2 Švietimo mainų programos fondo Comenius daugiašalės partnerystės projektai.

Strateginis laikotarpis svarbus ir tuo, kad (iš Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr.18(253) priedo „Mano metodas“ redakcijos žodžio):

„Pirmą kartą visą „Švietimo naujienų“ priedą skiriame vienos mokyklos patirčiai. Ir pirmą kartą – informacinių gebėjimų temai. Pirmą kartą susipažįstame su mokykla, kuri realiai vertindama savo galimybes demonstruoja principą „sugebėjęs prisitaikyti, sugebės išlikti“.

Ir pirmą kartą mes klausiame savo skaitytojų, o Jūs, ar galėtumėte taip? O Jūs, ar bandėte įveikti chaosą planuodami informacinių gebėjimų ugdymo, informacinio raštingumo ugdymą? Ar Jūsų mokykla turi informacinių gebėjimų ugdymo mokytoją, kuris nežiūri į savo dėstomą dalyką kaip į laisvą valandą papildomiems darbams nudirbti?

Taigi Panevėžio „Vyturio“ vidurinės mokyklos patirtis...“

Leidinyje mūsų patirtį šioje srityje pristatė bibliotekos vedėja, kuri yra mūsų lyderis integruojant mokymosi gebėjimus į visą ugdymo procesą. Patirtimi dalinosi trys mokytojos ir mokinė.

VI. 2010-2012 metų strateginis planas

Situacija

2009 metai buvo skirti ateities strategijoms kurti. Visais pjūviais išanalizavome savo situaciją remdamiesi tyrimų duomenimis, klausėme tėvų ir mokinių, ką turėtume nuveikti, kad mokyklos Misija, suformuluota mokytojų, tėvų ir mokinių dar 2003 metais:

Panevėžio „Vyturio” mokykla,

kurdama iš anksto apgalvotą, tikslingą mokymosi aplinką,

teikia bendrąjį vidurinį išsilavinimą

ugdo kiekvieną mokinį

siekti sėkmės,

kurti ir

veikti besikeičiančioje visuomenėje

būtų vykdoma taip, kaip jie tikisi. Mes įvertinome ir tai, kad mokinių skaičius mažėja truputį daugiau negu buvome numatę 2007 metais. Mes džiaugėmės, kad mokytojų kolektyve pasitaiko nesantaikos kibirkštėlių, bet gaisrai nekyla, nors darbo vietų skaičius ryškiai mažėja. Pasiteisino numatyta pereinamajam laikotarpiui personalo valdymo politika:

*    vyresniųjų klasių mokinių mokymui „nuaugimo“ laikotarpiui kviestis aukštos kvalifikacijos specialistus iš kitų mokyklų;

*    mokytojams, pageidaujantiems dirbti tik su vyresniųjų klasių mokiniais, padėti įsidarbinti gimnazijose (ypač gerai sekasi bendradarbiauti su Juozo Balčikonio gimnazija);

*    tartis, tartis ir tartis su esamais ir greitu laiku būsimais pensininkais, kad diskutuodami geranoriškai suplanuotume darbinės karjeros pabaigą (pats sudėtingiausias procesas).

*    mokytojams, pageidaujantiems kitose mokyklose turėti pamokų, sudaryti galimybę;

2010-2012 metų strateginis tikslas išliko toks pat kaip ir 2007-2009 metų. Per trejus metus numatyta įgyvendinti keturias strategijas: „Kompetencijų ugdymas“, „Kiekvienas talentingas“, „Mano mokykla“, „Partnerystė ir komunikavimas“.

Pirmieji strategijų įgyvendinimo metai pažymėti dviem ypatingais, tarp savęs susijusiais, darbais. Mokyklos mokytojų komanda, kuriai vadovauja direktorės pavaduotoja, laimėjusi konkursą sėkmingai ne tik mokosi šalies projekte „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, bet intensyviai moko visus mokyklos mokytojus esminių kompetencijų ugdymo integravimo į visą ugdymo(si) procesą, įtraukia visus į esminių kompetencijų ugdymui(si) palankios aplinkos kūrimą bei  savo patirtimi dalinasi vesdamos seminarus, demonstruodamos pamokas kitų mokyklų mokytojams. Bibliotekos vedėja - tame pačiame projekte esminių kompetencijų ugdymo(si) įsivertinimo instrumentų kūrėja. O mokyklos vadovų ir mokytojų komanda mokyklos 30-mečiui padovanojo neįprastą dovaną. Parengė modelį „Mokomės kitaip“, į kurį sudėjo visą, per eilę metų sukauptą patirtį, per eilę metų susikurtą žinojimą, kaip turėtų būti organizuotas mokymas(is), kad kiekvienas vaikas mokykloje turėtų galimybę formuoti save kaip darnią visapusišką asmenybę, rodyti iniciatyvą, kūrybiškai veikti ir atrasti bendraminčių. Modelio įgyvendinimui, aišku, reikalingos lėšos. Akivaizdu, kad mokinio krepšelio lėšos, savivaldybės skiriamos lėšos aplinkai finansuoti nesuteikia galimybių rūpintis kiekvieno vaiko mokymo(si) kokybe. Mokyklos valdymas nukreiptas ne į rūpinimosi kiekvieno vaiko sėkmingo mokymo(si) užtikrinimą, o į vaikų mokymo organizavimą. Todėl sukurtas modelis „Mokomės kitaip“ galėjo dar ramiai gulėti svajonėse. Modelio elementai įgyvendinami jau ir šiandien tiek, kiek įmanoma esamomis sąlygomis. Bet dovana mokyklos jubiliejui – laimėtas Europos socialinio fondo agentūrai teiktas projektas „Modelio „Mokomės kitaip“ įgyvendinimas“. Ruošdami paraišką (beje, pirmą kartą Europos struktūriniams fondams) dirbome dieną-naktį, norėjome laimėti milijoną, laimėjom 560 tūkstančius litų. Nors laukia milžiniškas darbas (Modelio įgyvendinimu norim iš esmės priartėti prie rūpinimosi kiekvieno vaiko mokymosi kokybe), bet labai rūpi sužinoti, ar iš tiesų įmanoma pajudinti giluminius dalykus, kuriems reikia ne tik žinojimo, bet, svarbiausia, visos mokyklos bendruomenės nusiteikimo giluminiams pokyčiams. Sunkiausia judinti nusistovėjusias kultūrines, vertybines normas. Projekto lėšų negalime skirti labai reikalingoms mokyklos valdymo struktūrinėms pertvarkoms, kurios ir garantuotų nuoseklų visuminį rūpinimąsi kiekvieno vaiko mokymosi pažanga. Bet vistiek tikime, kad įgyvendindami modelį „Mokomės kitaip“, žengsime didelį žingsnį į priekį, kad mūsų mokyklos Misija gyventų realiame mokyklos gyvenime geriausia išraiška (kaip dabar ją suvokiame). O entuziazmo, tikimės, užteks. Išminties irgi jau turime nemažai sukaupę. Be to šio projekto įgyvendinimas, jau dabar aišku, išryškins ne vieną naują lyderį įvairiose srityse, o lyderių pozicijas turintys turės puikią galimybę dar kartą save pasitikrinti. Juk ne veltui Panevėžio „Vyturio“ vidurinė mokykla vadinama lyderių kalve. Per paskutinį dešimtmetį 15 mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų bei direktorės pavaduotojų tapo Panevėžio, Vilniaus mokyklų ar kitų švietimo institucijų vadovais, o nors kiek padirbę „Vytury“ įgyja tokios patirties, kuri naudinga dirbant kitur.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Vitalija Dziuričienė, 2010 m. gruodis